Wp/lzz/lat/Mçxuri

< Wp‎ | lzz‎ | lat
Wp > lzz > lat > Mçxuri

Mçxuri, kraonarepeşi ocağişen mgvaneri, juri bu3xoni, malağune do buz’oni skindina ren do caprinae tudeni familiaşi doloxe ar grup’i 3’opxups. Kimoli muşis boçi, 3’una muşis marye, skiri muşis t’ik’ani itkven. Mt’k’uro varna oxorulo kianaşi irsotis skidunan. Mzgudapete iz’ğenan do arto ocvinu k’ai u3’onunan. Oxorulepeşi p’osti mont’k’oroni do ginz’e k’udeloni iqven. Mt’k’urepe k’ap’et’i puzuroni, mk’ule k’udeloni do zirmiç’i iqven. Tarixis mauçve k’avmepeşi oskedinuşi odude iqverenan. Andğasti oç’k’omale do t’ekst’ilişi indust’rias beciti roli uğunan. Mt’k’uri ç’eşidepe muşi andğas mağala germapes skidunan. Kraepe muşi sp’iralo irden. Ç’eşidişa xvala kimolepes varna jurxolosti kra geudgin. Jini çengeşi 3’oxle k’elen k’ibiri var aqvenan. K’ibirişi sotis k’ap’et’i k’ik’irdaği uğun. Tipi tudeni çengeşi 3’oxleni k’ibirepete jindoni çengeşi qvilite okaçapan do mestikupan. Jur 3’anaş doloxe moirdenantina irişen k’ai 4-5 3’aneri rt’anşi dorinapan. Boçepekti 5-7 3’aneri rt’anşi mzik’upan. Normaluro yebargoraşi çodinas do qinoraşi geç’k’alas dorinapan. T’ik’anik ar-jur saat’iş doloxe nana muşis noqonus geoç’k’aps.

Mçxurepe mulaimi skindinape renan do mja do mont’k’ori muşişen istifade ixvenen. Kianas dido ç’eşidi uğun do xor3i, mja, toma do p’osti muşi şeni iskedinen. Çxvindepe t’et’eli do t’enoni aqvenan, xurape mçxu tomate motveri uğunan. 3’anas jur fara do k’arta faras 1-3 t’ik’ani dorinapan. Mçinocobaşi ora 5-11 tuta uğunan. Mçxurepeşi skidala 10-12 3’ana k’onari ren. T’ik’anepek ekseri 3-5 tuta 3’u3’onupan mara ar-jur doloniş doloxe ocvinus geoç’k’apan. Kimolepek jur 3’aneri iqvanşi ilxişen ok’oi3’k’enan do menceloni boçişi go3’oncğonerobas ok’oibğenan. 3’una mçxurepek irişen 3’aneri do tecruboni mçxurişi go3’oncğonerobas gulunan.

Merinosişi cinsi, çiçku, titxu do çxant’eri toma şeni iskedinen. Nanvatani muşi Esp’ania ren. Akşenti kianaşa goşibğerenan. Turkias; Marmara, Ege do doloxeni Anatoliaşi k’ortapes iskedinen. Ar seferis 6 k’iloşen dido toma iç’k’iren. K’ivirciği cinsi, T’rak’iaşi do Marmaraşi k’ortapes dido iskedinen do mç’ipe, ginz’e k’udeloni, xçe tomoni ar cinsi ren. Xor3i muşi dido makbuli ren. Dido mjati inç’valen. Dağlici do K’aramani, xor3i muşi şeni iskedinen do mçxu k’udeloni cinsepe ren. Oşka Anatolias umosi dido iskedinen. Bursas dido iz’iren. İzmirişi gomorgvasti k’un3’ula Sak’izişen moqoneri mçxuri iskedinen. Didote jur varna sum t’ik’ani dorinapan do oskedinu meç’ireli, mçxu mçxurepe renan. K’arak’uli cinsişi p’osti k’imetoni ren. Qini memleketepes dido k’imeti uğun do p’ostişi indust’rias ixmarinen.

Mt’k’uri mçxurepek mağala germapes ilxite skidunan do oxoruli mçxurişi p’ap’u yado itahminenan. Kimoli mutepeşis 80 sm ginz’enobas morgvali do mok’irk’e kraepe aqvenan. Seri ocvinu şeni gulunan. Turkiaşi tenha germapesti m3ika korenan. Tomape monç’inoras skit’a, qinoras k’aveşperi iqven. St’ep’işi mçxuri, mt’k’uri ar cinsi ren do Afganistanişi do Turkistanişi germapes skidun. Afrik’aşi germapes çoçok’oni ar mçxuriti skidun. Xor3i muşi dido nosteri ren do emuşeni dido ixro3kinen. Mçxurepe bereketoni skindinape renan. 3’anas ekseri ar fara dorinapan do dido iç’k’omenan mara kiana xoloti mçxurepete yopşa renan.