Wp/cak/Chikopi´ ajxik

< Wp‎ | cak
Wp > cak > Chikopi´ ajxik

K´o jalajöj kiwäch chikopi'[1],  wakami xa xe xtinsik´ij jun ka´i´ , oxi´.

Ri jalajoj chikopi´ek´o pa ixim ulew.

K´o ri aklis klis, k´o xa b´a  ak´uchi´ chi re re ruwächulew.

Ri rub´onil, chaj ronojel ri rij chuqa´salk koköx.( líneas onduladas)

Ri ruway: re chikop re yalan  ruch´ pa rí´ ka´i ´ raqän chuqa´ e k´o  nima´q taq rixk´äq richin yeruchop taq ch´oy, alaji´ taq äk chuqa´ taq xpa´ch.

Ri rusok: nuya´chikipan ri jom yeruwöp pa taq che´ri e q´aynäq  jub´a´. Ri jom nrokisaj k´ïy juna´richin rusok chuqa´ richin  ruwarab´äl.

Ri rub´ix: kli´s kli´s kli´s, nicha´ taq nib´ixan re ti chiköp re´, roma ri´ ke ri´xub´iniaj.

Ri ruti´ojil  man nikitij ta ri winaqi´ roma yerutïj Itzel taq chikopi´.


Ri Chikop Loxpïn (Azulejo): re jun ti ko´öl aj xik´chïköp ri man jun ch´a´oj nub´än chi re rutiko´n ri achi´.

Ri rujuyub ´al: yalan nitz´etetäj pa taq tew ruwach´ulew, ri rusok nub´än pa taq rujomil che´.

Ri rub´onil: xar rij, ri ruwa ruk´u´x ti q´anaq´öj jub´a.

Ri ruway: ja ri taq jüt.

Ri rusok: pa taq jül nub´än wi ri rusok, nukusaj taq koköj q´ayïs rik´in rusumal rija´.

Ri rusaqmolo´ raxröj rij.

Ri rub´ix: taq nib´ixan, ke re´nub´ij: loxpïn loxpïn loxpïn, ruma ri´ ke ri´xb´ix chire´.

Yalan jeb´ël ri ruti´ojil ri loxpïn, ri winaqi´ütz nikina´.

Ütz chuqa yeak´iytisaj chupan awochoch.